Nesinori tikėti, kad DELFI ir DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė skatina emigraciją

Viešas atsakas į rugpjūčio 23 d. DELFI straipsnį ”Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai“ (http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/taikinyje-atsidurusioje-lietuvos-darbo-birzoje-vyksta-tikrai-keisti-dalykai.d?id=75400749)

Nesinori tikėti, kad toks solidus ir didžiausias naujienų portalas Lietuvoje DELFI ir žurnalistė Jurga Tvaskienė – tai „privati“  apsauga  Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus Mindaugo Skritulsko. Bet visas straipsnis, deja, atrodo kaip minėto valdininko gynimas, net nebandant įsigilinti į bedarbių lūkesčius, kurie galėtų turėti gerai apmokamą darbo vietą.

Vietoje to DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė apsvarsto, kodėl Ukrainos rinkai skirti seminarai nuotoliniu būdu (webinarai) yra rusų kalba (tai, matyt, DELFI žurnalistei Jurgai Tvaskienė atrodo šiandien labai madinga, nesinori tikėti, kad taip masto ir DELFI vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė), bei vos ne pats didžiausias kriminalas – komentaras apie nuostolius riaušių metu rusiškai laidai „Lietuvos laikas“ per „Pervyj Baltijskij kanal“ (toliau tekste PBK). Su prierašu: „DELFI primena, kad 2014 m. paskelbtoje VSD ataskaitoje rašoma, jog Lietuvoje vienų iš Rusijos įtakos instrumentų, įgyvendinant informacinius ir ideologinius politikos uždavinius, yra rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij kanal“.

Specialiai patikrinau. Nei 2015 m., nei 2016 m. VSD grėsmių ataskaitose nei PBK, nei laida „Lietuvos laikas“ neminimi. Paskutinė iš vis nėra paskelbta, kaip grėsmė niekur ir niekada, o viešai prieinami šaltiniai rodo, kad šios laidos žurnalistai turėdami akreditacijas dirba ir Seime, ir Vyriausybėje. Bet DELFI žurnalistei Jurgai Tvaskienei, matyt, patogiau imti senus duomenis, kurie jau nebegalioja dėl naujų duomenų? Nesinori tikėti, kad DELFI – tai ne naujienos, bet „senienos“.

Neaišku, kodėl ši informacija įtraukta į straipsnio tekstą ir kaip tai susiję su straipsnio tema?

Bet grįžkime prie Klaipėdos teritorinės darbo biržos (toliau tekste – KLATDB) bei DELFI žurnalistės Jurgos Tvaskienės santykių su p. M. Skritulskiu. Sunku pasakyti dėl ko vyksta toks „advokatavimas“, kai žiniasklaida dažniausiai kaip tik kritiškai žiūri į valstybės tarnautojų darbą. Tačiau dar liepos 25 d. DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė parašė straipsnį „Darbo biržoje pakvipo persekiojimu“, kur taip pat gynė KLATDB direktorių. O jau vakar dienos straipsnyje DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė cituoja p. M. Skritulskį: „A. Lezgovko sistemingai, vos ne kiekvieną savaitę lankydavosi pas mane ir tam tikra prasme net spaudė...“. Kai verslininkas lanko valdininkus, kurie atsakingi už bedarbių įdarbinimą, ir dar turi konkrečių pasiūlymų kaip tai padaryti, tai priimti tokį verslininką – tai to valdininko tiesioginė pareiga. Nesinori tikėti, kad DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė dar gyvena sovietmečiu ir jai priimtina, kad valdininkas, kaip caras - iki jo neprasimušti, todėl reikia ginti ir saugoti jo ramybę.

Ir principiniu lieka tik vienas klausimas - žmonės!

Galima daug „kapstytis", bandant surasti veikloje politinių ir „ne tos kalbos“ motyvų, ieškant blogio asmens veikloje, t.y. suasmeninti susiklosčiusią situaciją. Bet deja, tokiomis priemonėmis nebus išspręsta vieną iš pagrindinių Lietuvos problemų - žmonių su aukštuoju išsilavinimu nedarbo problema.

Mes būtume be galo laimingi pakviesti žmogų iš gatvės ir suteikti jam draudimo produktų pardavėjo kompetenciją. Tačiau galimybė persikvalifikuoti darbingo amžiaus suaugusius egzistuoja tik mūsų valstybės, ES fondų paramos ir licencijuotos  profesinio mokymo programos dėka.

Patirtis rodo, kad ne kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, norėtų įsidarbinti indų plovėju. Ne paslaptis, kad mūsų šalyje yra nedaug profesinio mokymo įstaigų, kurios per trumpą laiką gali perkvalifikuoti suaugusius, paruošti kompetentingus specialistus darbo rinkai ir iš karto jos įdarbinti.

Susiklosčiusios situacijos pasekmė – gyventojų emigracija.

Darbo biržos, VšĮ „Draudimo ir rizikos valdymo institutas" ir draudimo industrijos darbdavių projektas ir buvo sukurtas tam, kad žmonės galėtų patogiai jaustis savo gimtojoje šalyje, surasti garbingą profesiją. Jei tiksliau, dar š.m. sausio - vasario mėn. 16 draudimo industrijos darbdavių ASMENIŠKAI išsiuntė KLATDB elektroniniu paštu patvirtinimus apie kvalifikuotų draudimo produktų pardavėjų Klaipėdos regione poreikį. Jis buvo atmestas. DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė rašo apie tai, kaip apie kažkokią suorganizuotą akciją. Dar daugiau, kai darbdaviai pradėjo masiškai siųsti laiškus oficialiuoju  KLATDB elektroniniu paštu, šio pašto adresas buvo panaikintas...

Tada kreipiamės į Lietuvos darbo biržą, gavus atsakymą, dar kartą bandėme kreiptis į KLATDB direktorių dėl „Draudimo produktų pardavėjas" profesijos pristatymo kartu su potencialiais darbdaviais organizuojamose Klaipėdos m. darbo mugėse.  Telefoninio pokalbio metu mums buvo pasakyta, kad jei mes dar kartą jam skambinsime, tai p. Mindaugas Skritulskas inicijuos mums baudžiamąją bylą dėl spaudimo, kaip valstybės tarnautojui! Tokiu savo elgesiu ir kalbėjimo tonu, mažų mažiausiai buvo pažeistos „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės". Apie valstybės tarnautojo etikos normą pokalbyje su įmonės vadove bei lyčių lygybės nuostatas čia neakcentuosiu.

Niekas KLATDB  nebandė įsigilinti į mūsų bendrą su darbdaviais projektą – į mokymus mes priimame bedarbius, kurie prieš tai susitarė su būsimaisiais darbdaviais dėl darbo vietos ir nesvarbu, ar tai darbas pagal darbo sutartį ar su individualios veiklos pažyma. Kadangi žmogus, gavęs nemokamai šią pažymą, toliau pasirašo su draudimo įmone tarpininkavimo sutartį.

Esame pasirengę bet kokiems žiniasklaidos atstovų pasiūlymams dėl daugiau nei 5 tūkst. Klaipėdos regiono bedarbių su aukštuoju ir / ar aukštesniuoju išsilavinimu, taip pat gyventojų 54+ ar moterų su mažais vaikais, kurie negali dirbti visą darbo dieną, perkvalifikavimo ir įdarbinimo.

Norime padėkoti portalo DELFI straipsnio autorei, už tai, kad atkreipė visuomenės dėmesį į milžinišką problemą, kuri egzistuoja Klaipėdos regione.

Nesinori tikėti, kad DELFI ir DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė svajoja, kad kuo mažiau žmonių Lietuvoje rastų darbą su nauja kvalifikacija ir neemigruotų. Tikrai nesinori tikėti, kad DELFI ir DELFI žurnalistė Jurga Tvaskienė skatina emigraciją. Ir nesinori tikėti, kad DELFI neturi drąsos prie straipsnio ”Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai“ įdėti ir šį atsaką.

Pagarbiai,

Dr. Aleksandra Lezgovko,

VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo institutas

prezidentė

Nuoroda: http://sc.bns.lt/view/item/241991

Komentavimo galimybė išjungta.