Živilė Motužienė, Lietuvos žemės ūkio universitetas

Šaltinis: Jaunasis mokslininkas 2009 / Straipsnių rinkinys / Socialiniai mokslai / Studentų mokslinė konferenciija / Lietuvos žemės ūkio universitetas, Akademija, 2009, psl. 226-231

„Draudimas – tai labai dinaminė sritis ir ją projektuoti yra sudėtinga užduotis“ (Lezgovko ir Lastauskas, 2008, p. 143). Šioje „srityje“ susikerta draudikų, tarpininkų, valstybės ir draudėjų interesai, draudimo tikslai įvairialypiai, poveikis dažnai prieštaringas. Lezgovko ir Lastauskas, išnagrinėję šiuolaikinę draudimo rinką ES šalyse, išvadose teigia, kad „dar daugiau neaiškumų kyla vertinant draudimo veiklos poveikį šalies ūkiui ir kiekvieno gyventojo gerovei“ (2008, p. 143). Taigi kyla problema, kokiomis priemonėmis būtų galima tai įvertinti. Pasaulį nuo 2007 metų antrosios pusės „krečia“ finansų rinkų krizė, kuri buvo iššaukta didelio kiekio rizikingų paskolų draudimo bei perdraudimo, naudojant įvairius finansinius instrumentus. 2008 metų antroje pusėje dalis didžiausių komercinių bankų ėmė bankrutuoti, o penki didžiausi JAV investiciniai bankai užsidarė arba persiorientavo į komercinius bankus. Krizę patyrė viena didžiausių pasaulio draudimo kompanijų American Investment Group (AIG). Esant tokiai suirutei stipriai globalizuotose finansų rinkose yra aktualu panagrinėti Lietuvos gyvybės draudimo, kaip svarbaus finansų rinkų elemento, situaciją. Lietuvos gyvybės draudimui, kaip atskirai draudimo šakai, skiriamas nedidelis mokslininkų dėmesys (Lezgovko ir Barauskaitė, 2007). Be to, kaip teigia Chen ir Wong (2004), valstybės vienas didžiausių iššūkių yra sukurti sistemą, kuri identifikuotų draudėjus, kurie patekę arba kyla grėsmė patekti į „pavojingą zoną“, t.y. turintys kritinių veiklos problemų ar grėsmių.

Plačiau galima perskaityti čia: Gyvybės draudimo situacija finansinės krizės laikotarpiu