Aleksandra Lezgovko

Šaltinis: VU Mokslo žurnalas „Ekonomika“. Vilniaus universiteto leidykla, 2003, 63 tomas, p. 32 – 40.

Plačiau galima perskaityti čia:  Lietuvos draudimo rinka ir globalizacijos sąlygos

Straipsnyje aptariamas Lietuvos draudimo rinkos formavimo klausimas pasaulinės globalizacijos sąlygom. Nagrinėjamas klausimas yra aktualus tuo, kad bet kurios valstybės normalaus egzistavimo ir finansinių santykių reguliavimo viena iš sąlygų yra tinkamas draudimo verslo darbo organizavimas. Tyrimas yra analitinio pobūdžio, atliktas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, naujo draudimo įstatymo projekto, Lietuvos bei užsienio šalių autorių publikacijom šia aktualia Lietuvos draudimo verslui tema.

Rinkos pokyčiai Lietuvos ekonominių santykių sistemoje susiję ir su esminiu draudimo vaidmens bei vietos draudiminės ūkinių subjektų ir gyventojų apsaugos organizacijų sistemoje. Vienas iš pagrindinių šiuolaikinių ekonominių reformų laikotarpio uždavinių yra nacionalines draudimo rinkos, galinčios užtikrinti nepertraukiamą visuomeninę reprodukciją, priklausančią nuo negatyvių stichinių nelaimių, gamtinių ir pramoninių katastrofų, avarijų ir kitų nenumatytų įvykių pasekmių, formavimas bei socialinės gyventojų apsaugos garantavimas, pablogėjus valstybiniam socialiniam aprūpinimui ir socialiniam draudimui, kardinaliai reformavus valstybės finansinę sistemą ir vykstant demografiniams visuomenės pokyčiams. Lietuvos draudimo rinkos formavimo klausimą dar labiau paaštrina faktas, jog jos kūrimas, įskaitant ir finansinio draudimo pagrindo, valstybinės draudimo priežiūros, tame tarpe ir užsienio draudikų, teikiančių draudimo paslaugas Lietuvos vartotojams, reguliavimo, teisinės draudimo santykius reguliuojančios bazės kūrimą, vyksta pasaulinės draudimo rinkos globalizacijos, apimančios visas be išimties nacionalines draudimo sistemas, sąlygomis.

Tyrimo objektas yra Lietuvos draudimo rinkos vystymosi problemą, atsižvelgiant tiek į draudimo vystymosi perspektyvas pasibaigus rinkos ekonomikos formavimusi tiek ir į draudimo sistemos ypatumus dabartiniu, pereinamuoju laikotarpiu. Draudimo vystymasis trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje atsižvelgia į bendras pasaulio tendencijas, bet kartu negalima neigti ir neišvengiamos specifikos nacionaliniame draudimo versle, kurią apsprendžia istorinės, socialinės, nacionalinės, demografinės ir kt. tradicijos.

Tikslas – ištirti draudimo verslo Lietuvoje vaidmenį ir perspektyvas rinkos ekonomikos formavimosi globalizacijos sąlygomis.
Straipsnio tikslą sąlygoja sekantieji uždaviniai:

• nustatyti Lietuvos draudimo verslo vietą ekonominių santykių sistemoje, jo vietą šiuolaikinėmis sąlygomis;
• įvertinti draudimą apskritai ir draudimo verslą konkrečiai rinkos ūkyje ir atitinkamo valstybės dėmesio draudimui būtinybę;
• nustatyti draudimo verslo vietą pasaulinės globalizacijos procesuose;
• išanalizuoti šiuolaikinės draudimo rinkos globalizacijos pasiekimus ir trūkumus;
• ištirti Lietuvos draudimo rinkos formavimo prielaidas ir faktorius ir draudimo kompanijų sąryšį pasaulinėje rinkoje;

Tyrimo teoriniu ir metodologiniu pagrindu tapo vedančiųjų Lietuvos, Rusijos bei kitų užsienio šalių mokslininkų-ekonomistų moksliniai darbai ir praktiniai apibendrinimai draudimo rinkos formavimo ir pasaulinės globalizacijos analizės sityje.

Straipsnis yra parašytas, pasinaudojant betarpiškos autoriaus veiklos draudimo kompanijose surinktos medžiagos pagrindu bei dalyvavimas tarptautinėse-moksliniuose konferencijose. Draudimo verslo rinkos formavimosi klausimų sprendimo metodo loginiai keliai, kuriuos naudoja aukščiau paminėtos organizacijos padėjo išplėsti metodologinius šiuo tyrimo pagrindus.

Kaip jau buvo paminėta, straipsnyje panaudota praktinė medžiaga sprendžiant probleminius draudimo kompanijų veiklos klausimus kurių sprendimu autorius buvo užsiėmęs savo tarnybinių pareigų rėmuose.

Globalinė ekonomika ir tarptautinis draudimo verslas

Bazinių ekonominių santykių visuomenėje rinkos pokyčiai, susiję su asmeninės nuosavybės, atskirų nevalstybinių ūkio subjektų, leidimo verstis individualia verslininkyste atsiradimu, tapo esminio naujų nuosavybės interesų plitimo priežastimi, kuo pasėkoje susiformavo objektyvi mokumo paklausa į draudimo paslaugas bei komercinę draudimo rinką, sukurtos pagal įmonių iniciatyvos ir valstybinės privačių draudiku veiklos priežiūros, vykdomos norint apsaugoti draudėjų interesus, principus. Objektyviai tai verčia moksliškai tirti draudimo veiklos principus, valstybinės priežiūros draudimo srityje formas ir metodus, kurti valstybinės draudimo politiką pereinamuoju ekonominių reformų laikotarpiu, naujas draudimo rūšys kartu aktyviai formuojant draudimo įstatymus.

Globalinė ekonomika ir tarptautinės finansų, tame tarpe ir draudimo rinkos yra pagrindiniai besiformuojančios naujos pasaulio tvarkos arba “tinklinės”, sienų nežinančios, globalizuotos informacinės visuomenės požymiai [7, p. 18 ].

Vienas svarbiausių XX a. pabaigos – XXI a. pradžios informacinės ekonomikos sistemos arba informacinės ekonomikos bruožų buvo finansų institutų pavertimas nacionalinės ir tarptautinės sąskaitybos centrais bei finansų globalizacija. Teigiami ir neigiami finansų globalizacijos vertinimai paaiškinami naujos pasaulio ekonomikos konfigūracijos atsiradimu: perėjimu nuo reguliuojamos valstybės sistemos prie liberalaus pinigų srautų valdymo modelio. Svarbiausieji veikėjai šioje finansų rinkoje yra globaliniai instituciniai investuotojai į naujas institucine formas – finansų konglomeratus, vienijančius bankus, draudimo, pensijų ir investicijų fondus bei kitas finansų srities institucines kompanijas – institutus, skirstančius ir perskirstančius tarptautinius finansų išteklius [7, p. 26 ].

Pasaulio finansų rinka yra visuma finansų-kredito organizacijų, kurios veikdamos kaip tarpininkai, perskirsto pasaulio mastu finansų aktyvus tarp kreditorių ir paskolų gavėjų, finansų išteklių pardavėjų ir pirkėjų. Pasaulio draudimo rinka, kuri yra viena iš finansų rinkos, egzistuojančios kaip savarankiškas ekonomikos fenomenas ir besiformuojančios kaip nacionalinių ir regioninių rinkų visuma, sudėtinių dalių, įtakojama globalizacijos proceso permainų, patiria daugelį permainų.

Per paskutinį dešimtmetį daugybės privačių draudimo organizacijų (virš 30), įregistruotų šalyje, atsiradimas, specialių įstatymų ir įstatyminių aktų, reguliuojančių santykius draudimo srityje, parengimas ir taikymas, didėjantys draudiminės premijos, 2002 m. sudariusios 740,84 ml. Lt, surinkimo rodikliai, patvirtina, kad nacionalinė draudimo sistema per paskutinius 13 metų vykstant svarbiausiems sisteminio pobūdžio pokyčiams, pasikeitė tiek kiekybiškai, tiek ir kokybiškai ir tai leidžia daryti išvadą, jog nacionalinė draudimo rinka yra savarankiškas valstybės ekonomikos segmentas. Tuo pačių draudimo paslaugų, kurias nacionaliniam vartotojui – verslininkui ir piliečiui – siūlo Lietuvos draudimo rinka, efektyvumas yra labai nedidelis. Draudimo premijos dalis bendrajame BVP 2002 metais sudarė apie 2 %, vidutinis draudimo premijos dydis (draudimo tankis), tenkantis vienam gyventojui sudarė apie 215 Lt (draudimo tankis – pasirašytų draudimo bruto įmokų dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui), kas akivaizdžiai yra mažiau nei vidutiniai pasaulio draudimo rinkos vystymosi rodikliai (ES šalyse atitinkamai apie 9 % ir apie 1341 EURO). Draudimo paslaugų vartotojai vis dar kaip vieną iš atsisakymo draustis priežasčių įvardija „nepasitikėjimą draudimo organizacijomis“, kaip ir daugeliu finansinių valstybės institutų. Lietuvos draudimo rinkos dalis bendroje pasaulio draudimo rinkos premijoje (2002 m. daugiau nei 2,5 trilijonų dolerių) sudaro mažiau nei 1 %.

Tuo tarpu šiuolaikinėje pasaulinėje ekonomikoje draudimo vaidmuo labai didelis. Pirma, draudimas yra viena iš pagrindinių rizikos valdymo formų privačių įmonių „Rizikos Valdymo“ koncepcijose. Antra, draudimas ir perdraudimas, užtikrinant globalinį rizikų perskirstymą, draudiminio įvykio atveju užtikrina draudiminių kompensacijų, kartais išskaitomų dešimtimis milijardais eurų, išmokėjimą. Trečia, draudikai yra stambiausi instituciniai investuotojai tiek nacionalinės ekonomikos ribose, tiek ir tarptautiniu mastu. Ir galiausiai, draudikai, būdami svarbiausiu valstybinės draudimo ir aprūpinimo sistemos papildymu, o iš dalies ir pakaitalu, užtikrina būtiną gyventojų socialinės apsaugos lygį. Stambiausių tarptautinių kompanijų hierarchijoje draudimo bendrovės užima pirmaujančias pozicijas.

Draudiminių santykių dereguliavimas pasaulinės draudimo rinkos globalizacijos sąlygomis, tarptautinės prekybos draudimo paslaugomis liberalizavimas, draudimo ir perdraudimo kapitalo koncentracija sąlygoja milžinišką konkurencijos tarp stambiausių transnacionalinių draudikų augimą, naujų draudimo ir perdraudimo formų atsiradimą, bankinio ir finansinio kapitalų susiliejimą. Besivystančių ir pereinamojo laikotarpio šalių draudimo rinkos tampa prioritetinėmis tarptautinio draudimo kapitalo ekspansijos kryptimis. Esminius pokyčius patiria valstybinės draudikų veiklos priežiūros sistema, vis didesnį vaidmenį įgauna tarpvalstybiniai integraciniai susitarimai, Generalinis prekybos paslaugomis susitarimas, apsprendžiantys tarptautines prekybos draudimo paslaugomis sąlygas. Nauja informacinė terpė, įskaitant naudojimąsi internetu, leidžia vykdyti transribines draudimo operacijas ir perdraudimą anksčiau nematytais mastais.

Esminius pokyčius patyrė ir daugelio pasaulio šalių nacionalinės draudimo rinkos. Vis daugiau šalių yra susietos taip vadinamais integraciniais susitarimais, kurių tikslas yra pašalinti šalių – dalyvių draudikų, teikiančių draudimo paslaugas nacionaliniams vartotojams, veiklos barjerus kitų šalių nacionalinėse teritorijose.Tokie procesai vyksta Europos Sąjungos šalių teritorijose, kur nuoseklių veiksmų, vykdomų paskutinius 50 metų, dėka susiformavo vieninga draudimo erdvė, kurios ribose draudikų veiklą reguliuoja integracinė ES teisė kartu su nacionalinės finansinės ir civilinės teisės normomis. Draudimo srityje analogiški ir Šiaurės Amerikos laisvos prekybos susitarimo tikslai, apjungiantys JAV, Kanadą ir Meksiką. Esminį vaidmenį integraciniuose procesuose vaidina ir regioniniai susitarimai, apjungiantys Lotynų Amerikos, Azijos, Afrikos ir Karibų baseino šalis.

Suvaržymų užsienio draudikams ir perdraudikams nacionalinėse Lotynų Amerikos, Indijos, Kinijos, Centrinės ir Vakarų Europos šalių draudimo rinkose panaikinimas paskutinio dešimtmečio bėgyje, davė papildomą impulsą globalizacijos procesams pasaulinės draudimo rinkos ribose.

Pasaulio ekonomikos globalizacijos pagrindą sudaro kapitalo judėjimas. Tarptautinių investicijų reguliavimo klausimai ir vis labiau didėjančios sąlygų užsienio investuotojų patekimui į rinką liberalizavimo tendencija yra įdėmaus Pasaulinės prekybos organizacijos dėmesio objektas. Naujų šalių – dalyvių prisijungimui prie PPO būtinas pripažinimas ir susitarimai investiciniais klausimais. Didelis vaidmuo šiame procese tenka išsivysčiusių šalių tarptautinėms tiesioginėms ir portfelio investicijoms besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio šalyse, kurioms priskiriama ir Lietuvos Respublika.

Tam tikra prasme tarptautinių investicinių projektų sėkmė priklauso nuo investuotojų nuosavybės interesų draudimo nuo politinės rizikos sąlygų ir formų arba kitokiu būdu organizuotos draudiminės apsaugos.

Lietuvos draudimo rinkos liberalizavimas ir globalizacija

Mūsų šaliai, suinteresuotai pritraukti užsienio investicijas, šių problemų išsprendimas gali turėti lemiamą įtaką. Nežiūrint į tai, kad nuo 1993 metų Lietuva yra Daugiašalės Užsienio Investicijų Garantijų Agentūros (Multilateral Investment Guarantee Agency) narė, daugkartiniai vykdomosios valdžios bandymai sukurti užsienio investuotojų Lietuvoje interesų apsaugos mechanizmą panaudojant draudimą buvo nesėkmingi. Ryšium su tuo, žvelgiant iš teorinės pusės, išnagrinėti investuotojų nuosavybės interesų, kaip draudiminės apsaugos objekto, esmę, studijuoti ir sistematizuoti užsienio investicijų draudimo patirtį tiek valstybinėse organizacijose, tiek ir privačioje draudimo rinkoje bei tuo pagrindu parengti tokio draudimo taikymo galimybės Lietuvos ekonomikos ir teisės sąlygomis pasiūlymus yra tiek moksliniuose, tiek ir praktiniuose interesuose.

Spręsdama įstojimo (įvyko 2001 m.) į Pasaulio prekybos organizaciją bei savo, kaip lygiaverčio ekonominio partnerio tarptautinėje gamybinėje, finansinėje, technologinėje integracijoje, vaidmens stiprinimo klausimus Lietuva vis labiau įsijungia į pasaulinį darbo pasidalijimą, pasaulio finansų rinką, tarptautinę prekių ir paslaugų prekybos sistemą. Didžia dalimi šie procesai liečia nacionalinę draudimo rinką ir daro iš esmės svarbią įtaką jos formavimo ir valstybinės politikos draudimo srityje nustatymo procesams.

Draudimo teorijos tyrimų nebuvimas privedė prie to, jog draudimo teorijos rinkos sąlygomis srityje nėra darnios sistemos, ribotai studijuojama tarptautinė valstybinio draudimo rinkos reguliavimo patirtis, formuojami visą apimantys ir efektyvūs draudimo įstatymai, o taip pat, jog valstybiniame ir vartotojų lygmenyje draudimo esmė, draudiminės apsaugos organizavimo formos ir metodai nesuprantami, dėl ko nacionalinio draudimo sistemoje nėra nuoseklių ir apgalvotų rinkos pokyčių.

Dėl to, norint giliai suvokti komercinio draudimo principus, sukurti ekonomines ir teisės sąlygas efektyviam nacionalinės draudimo rinkos vystymui, parengti subalansuotą priėjimą, leidžiantį suderinti nacionalinius interesus ir pasaulinės draudimo rinkos vystymosi šiuolaikinio periodo realijas būtina šiuolaikiškai pergalvoti priėjimą prie nacionalinio draudimo mokslo, sistemiškai ir visapusiškai tirti pasaulinės draudimo rinkos vystymosi dėsningumus, studijuoti tarptautinės draudimo sistemos globalizacijos procesus.

Intensyvi pasaulinės draudimo rinkos globalizacija, pasireiškianti įvairiomis formomis, primygtinai reikalauja, kad nacionalinės draudimo rinkos adaptuotųsi prie naujo tarptautinės prekybos draudimo paslaugomis režimo, kurį apsprendžia draudimo priežiūros ir draudimo rinkų dereguliavimo liberalizavimas, ir tuo pačiu metu iškelia efektyvios sąveikos tarptautinės draudimo rinkos ribose uždavinį. Pasaulinio draudimo ūkio globalizacijos priežasčių, formų ir tendencijų analizė, leidžia optimaliai suformuluoti nacionalinės draudimo rinkos vystymosi kryptis ir stimulus, kas turi būti laikoma viena iš ekonominių reformų šalyje krypčių, o taip pat subalansuotos Lietuvos integracijos į pasaulinį draudimo ūkį faktoriumi.

Pasaulio draudimo rinkos globalizacija yra įstatymų leidybos ir ekonominių barjerų tarp nacionalinių draudimo ūkių išnykimo procesas, vykstantis dėl pasaulio ekonomikos permainų, ir jos galutinis tikslas yra globalinės draudimo erdvės formavimas. Minėto reiškinio išraiška yra šie nuo dvidešimtojo amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžios suaktyvėję procesai [7, p. 19 ]:

1. Koncentracijos ir centralizacijos procesai, pasireiškiantys:
   • pasaulio draudimo ir perdraudimo kapitalo koncentracija, išreikšta masiniais susiliejimais ir absorbavimais, strateginių draudimo ir perdraudimo bendrovių aljansais pasaulio draudimo rinkoje, su tuo susijusiu transnacionalinių draudimo bendrovių formavimusi;
   • didelio masto draudimo, bankų ir paskolų kapitalo suaugimu, vedančiu prie transnacionalinių finansų grupių formavimosi;
   • draudimo tarpininkų koncentracija rinkoje, išreikšta didžiausių tarptautinių draudimo brokerių formavimusi susiliejimo ir mažų bei vidutinių bendrovių įsigijimo būdu;
   • draudimo paslaugų vartotojų koncentracija ir keičianti jų tradicinių draudimo paslaugų paklausą;
2. Tradicinių draudimo paslaugų formų ir rūšių pasikeitimai, naujų draudimo produktų kūrimas:
   • draudimo ir finansų paslaugų suaugimas bei alternatyvaus draudimo ir perdraudimo atsiradimas, sekjuritizacija kaip naujas būdas organizuoti draudiminę apsaugą, pagrįstą draudėjų ir draudikų aktyvų valdymu;
   • “masinių” draudimo paslaugų paklausos permainos, tai yra aktyvesnis draudikų dalyvavimas pensijų draudime gyventojų demografinio senėjimo išsivysčiusiose šalyse, valstybės “gerbūvio” koncepcijos krizės ir valstybės dalyvavimo mokant senatvės bei invalidumo pensijas mažėjimo fone;
   • privataus komercinio draudimo vartojimo sferos plėtimas: draudimas nuo politinės ir karo rizikų, kreditų ir garantijų draudimas; informacijos rizikų draudimas ir t.t.;
3. Rinkos aplinkos pasikeitimas šiomis sąlygomis:
   • visiškas draudimo paslaugų tiekėjų ir vartotojų kompiuterizavimas ir interneto naudojimas perkant ir parduodant draudimo ir perdraudimo paslaugas;
   • draudimo nuostolių skurdinamasis poveikis, susijęs su urbanizacijos didėjimu, technikos pažanga, privačios ir korporacinės nuosavybės brangimu, globalinio klimato permainų įtaka;
   • užsienio draudikų ir perdraudikų prieinamumo anksčiau buvusiose “uždarose” nacionalinėse Centrinės ir Rytų Europos, Lotynų Amerikos, Azijos rinkose didėjimas;
   • visuotinis draudimo paslaugų prekybos liberalizavimas valstybinio ir nevalstybinio finansų, taip pat ir draudimo, rinkų, reguliavimo liberalizavimo įtakoje.

Finansų globalizacijos ir konvergencijos procesas, atversdamas plačias galimybes atskiroms šalims prieiti prie pasaulio finansų išteklių, slepia savyje nenumatytų pavojų, susijusių su valstybės reguliavimo mažėjimu ir nekontroliuojamu kapitalo judėjimu per valstybių sienas. Kartu su valstybės reguliavimo liberalizavimu rengiamos vieningos globalinės “žaidimo taisyklės” pasaulio finansų rinkos dalyviams, kadangi “…vienas XXI amžiaus uždavinių yra rasti būdą suderinti attinkamą nacionalinį suverenitetą su finansų unifikavimu…” [6, p. 29]. Pastarasis padeda nacionalinėms rinkoms tapti sudėtinėmis pasaulio rinkos dalimis. Daugelis tarpvalstybinių institutų ir tarptautinių finansų organizacijų rengia ir diegia vieningus elgesio standartus bei kodeksus visoms finansų veiklos sritims, taip pat ir draudimo sektoriui.

Išvados

Rinkos globalizacija yra įmanoma tik liberalizuojant rinkos reguliavimą. Iki 1990 m. draudimo veikla Vidurio ir Rytų Europos šalyse buvo monopolizuota valstybinio kapitalo įmonių. Lietuvoje tais laikais veikia vienintelė draudimo įmone – tai Valstybinė draudimo įstaiga (dabar AB „Lietuvos draudimas“). Po 1991 m. pradėjo kurtis privačios draudimo įmonės. Tarp jų veikė Lietuvos kapitalo ir užsienio šalių kapitalo privačios draudimo įmonės („Drauda“, „Preventa“, „Kauno draudimo kompanija“).

Lietuvos draudimo rinkos liberalizavimui kaip ir Vidurio bei Rytų Europos šalių draudimo rinkų liberalizavimui yra būdingi tam tikri etapai [4]:

1. draudimo monopolio panaikinimas. 1991 m. buvo leista steigti tiek vietinio, tiek užsienio kapitalo draudimo įmones;
2. draudimo veiklos vykdymas per filialus. 2001 m. Lietuvai tapus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare buvo priimti draudimo įstatymo pakeitimai, suteikiantys teisę Lietuvos Respublikoje steigti užsienio valstybių, kurios yra PPO narės, draudimo įmonių filialus.
3. draudimo veiklos vykdymas neįsteigus įmonės (filialo). Numatoma įgyvendinti ir paskutinį draudimo rinkos liberalizacijos etapą, leisti Europos Sąjungos šalių draudimo įmonėms veikti Lietuvoje neįsiregistravus. Pirmieji žingsniai jau padaryti. Šiuo metu pagal Draudimo Įstatymą užsienio valstybių kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonės turi teisę neįsiregistravusios sudaryti skraidymo aparatų draudimo, laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) draudimo, skraidymo aparatų civilinės atsakomybės draudimo, laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinės atsakomybės draudimo, grupių savanoriško draudimo, bei laivais (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) ir skraidymo aparatais vežamų krovinių savanoriško draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis. Tokie draudimo rizikos liberalizavimo veiksniai didina konkurenciją, skatina užsienio kapitalo investicijas Lietuvos Respublikoje, gerina draudimo produktų bei paslaugų kokybe.

Draudimo rinkos liberalizavimo pasekmė yra globalizacija. Vienas draudimo rinkos globalizacijos privalumų yra užsienio draudikų didelis finansinis pajėgumas, įgalinantis juos priimti rizika, kurios viršija vietinių draudikų finansines galimybes, užtikrinantis patikimumą ir nepertraukimą draudimo įmonės veiklą. Lietuvos respublikos ekonomikos kaip ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių, integracija į Europos Sąjungą ekonomiką, sukuria vis didesnę draudiminės apsaugos paklausą.

Iki šiol užsienio draudimo įmonės siekdamos veikti Lietuvos draudimo rinkoje, steigė dukterines įmones arba įsigydavo veikiančių įmonių, tarp jų ir buvusio valstybinės monopolijos akcijų paketus. Taip supaprastinamas atėjimas į rinką, tuo pačiu įsigyjama ir tam tikra rinkos dalis.

Draudimo rinkos dalyvių priežiūra taip pat tampa liberalesnė. Šiuo metu Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prižiūri daugelį draudimo įmonių veiklos sričių:

• tvirtina draudimo rūšies taisykles, minimalius tarifus;
• reguliuoja draudimo techninių atidėjimų ir įstatinio kapitalo lėšų investavimą;
• įstatymo patvirtinta tvarka reglamentuoja draudimo įmonių įstatinio kapitalo lėšų investavimo reikalavimus ir investavimo dydžius Lietuvos Respublikoje, įsteigtų užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės;
• reglamentuoja draudimo įmonių filialų mokumo ribos lėšų investavimo tvarką ir dydžius [3].

Tačiau dėl globalizacijos daromos įtakos pasikeis Lietuvos draudimo rinka ir jos priežiūra. Įstojus į Europos Sąjunga planuojama ne tik atsisakyti draudimo rūšies taisyklių, bei tarifų tvirtinimo, bet Valstybinei draudimo priežiūros tarnybai palikti prižiūrėti tik finansinę draudimo pusę.

Globalizacijos procesas šiuo atveju yra teigimas dalykas, nes supaprastins Lietuvos draudimo veiklą ir jos priežiūrą.

Finansų globalizavimas ir įvairių organizacinių-institucinių formų finansų konglomeratų sukūrimas stiprina tarptautinį, nacionalinį ir regioninį pinigų bei finansų stabilumą. Todėl mokslo sluoksniuose nuolat keliamas papildomų reguliavimo mechanizmų pasaulio mastu būtinumo klausimas.

---

LITERATŪRA

1. Draudimo įstatymas IX-1737 Lietuvos Respublikos Seimas 2003 09 18, įsigalioja nuo 2003 10 08 [interaktyvus]. Valstybės Žinios 2003 Nr.94-4246 [žiūrėta 2003 m. rugsėjo 20 d.] . Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt
2. Bagdonavičius K. Draudimo įmonės veikla ne gyvybės draudimo rinkoje. Daktaro disertacija.//Vilnius: VU, 2000.
3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 188 „Dėl draudimo įmonių įstatinio kapitalo lėšų, užsienio valstybių, kurios yra Pasaulinės prekybos organizacijos visateisės narės, draudimo įmonių filialų mokumo ribos lėšų ir draudimo techninių atidėjimų lėšų investavimo tvarkos tvirtinimo“ [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. liepos 01 d.] . Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt
4. Valstybinės draudimo priežiūros tarybos prie LR FM Draudimo Lietuvoje apžvalga, 2001 m. [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. liepos 20 d.] . Prieiga per internetą: http://www.vdpt.lt
5. International association of insurance supervisors By-Laws. 1999, // [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. liepos 20 d.]. Prieiga per internetą: http://www.iaisweb.org
6. Goldstein M., Mussa M. The Integration of World Capital Markets. IMF Working Paper, WP/93/95, 1995.
7. K.E.Typбuнa. Teндeнции paзвития мирoвого pынкa cтрaховaния. M.:Aнкил, 2000.
8. H.Г.Aдамчук, P.T.Юлдашев. Oбзор страховых рынков ведущих стран Азии (на примере Китая и Японии). M.: Aнкил, 2001.
9. P.T.Юлдашев. Организационно экономические основы страхового бизнеса. M.:Aнкил, 2002.
10. Vilpišauskas R. Regioninė integracija Europoje: Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo analizė. Politologija,1999.
11. Gilpin R. Tarptautinių santykių politinė ekonomija. V.,1998.
12. Tsoukalis L. The new European economy revisited. New York,1997.
13. Vilpišauskas R. Kam naudinga ir kam nuostolinga integracija į Europos Sąjunga. Laisvoji rinka. 1999.Nr.6. [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą:http://www.lrinka.lt
    Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos. [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.vdpt.lt
14. Kauno Technologijos Universitetas Socialinių mokslų fakultetas Edukologijos Institutas. [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.education.ktu.lt
    Pugačiauskas V. Globalizacija ir Lietuvos ekonominė politika, 2000. [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. liepos 21 d.]. Prieiga per internetą: http://www.geocities.com/vykintas/m2mpa.html
15. Bagdzevičienė R. Šalies ekonomikos plėtra regionalizacijos ir globalizacijos santykio kontekste, 2003 [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.lrti.lt/veikla/Pranesimai/RBagdz_SaliesEk.doc
16. Europos komitetas prie LR Vyriausybės [interaktyvus, žiūrėta 2003 m. rugpjūčio 15 d.]. Prieiga per internetą: http://www.euro.lt